valoti

valóti, -ója, -ójo tr. NdŽ 1. grumdant, mušant ritenti: Valójo valójo vyrai tą vagį Jdr. ║ vartyti (sergantį): I muno mama buvo susirgusi, cielus metus valójo aną Trk. 2. refl. Pln vartytis nuo šono ant šono, voliotis, raičiotis: Ka liuobam valóties po tą šieną Ms. Arkliai žardieno[je] valójas Rt. Šuo valójas – jau, sako, oras keisis Plt. | prk.: Kad ana bažnyčio[je] valójas (perdėtai meldžiasi) Trk. Aš valójuos, kol išsiplaunu tą trobą, keliais Trk. ║ Grdm gulinėti nieko neveikiant, vartytis lovoje: Aš valójuos, ilsuos, karšinuos LKT52(Vgr). Šįmet visko y[ra] – gal valgyti i valóties Trk. ║ gulėti išvirtusiam, vartaliotis (apie girtą): Daug negėrė i po stalo nevalójės kaip dabar Jdr. Abudu sūnai nepijokai tėr, nė vienas nė[ra] valójęs[is] Lnk. ^ Negirtas – nevalókis, nekrikštytas – nežegnokis KlvrŽ. 3. Als, Trk nerūpestingai mėtyti, valkioti: Kam valoji kepurę po žemes, po smėles? J. 4. refl. valkiotis, bastytis: Tatai kame ans čia valójės, užejo, pamatė čia berenkant tus gilius Plt. ║ tąsytis: Nevalojaus su vaikiais, – sako merga J. 5. refl. būti kur, mėtytis: Žmogaus nė[ra], o viedrai valójas Yl. 6. refl. laikytis vandens paviršiuje, plūduriuoti: Apvalus luotas valojas ant vandens J. \ valoti; apvaloti; išvaloti; nuvaloti; pavaloti; suvaloti